Efektyvus vėdinimas

Pastatų šildymo šilumos poreikis susideda iš šilumos nuostolių per atitvaras (sienas, stogą, langus) ir nuostolių per vėdinimą. Gerinant šilumos izoliaciją, mažėja nuostoliai per atitvaras, o siekiant sumažinti vėdinimo nuostolius, šiuolaikiniai namai statomi kuo sandaresni, renovuojamų pastatų seni langai keičiami naujais, sandariais. Tačiau tokiu būdu apribojama ir oro apykaita patalpose, kurios neužtikrinus:

• didėja drėgmės koncentracija, kondensato pavidalu nusėdanti ant langų bei sienų (dažniausiai kambario kampuose),
• didėja CO2 koncentracija, kuri įtakoja blogą savijautą, aktyvumą, darbingumą
• kaupiasi nemalonūs kvapai, teršalai

Visa tai labai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę. Padidinti oro apykaitą patalpose galima pvz.:

• praveriant ar tam tikrais intervalais atidarant langus
• įrengiant natūralaus oro ištraukimo ir pritekėjimo (gravitacines, natūralios traukos) angas

Pirmu atveju, žmogui sunku kontroliuoti procesą, todėl dažniausiai langas praveriamas ir paliekamas – brangi šiluma išleidžiama į lauką. Antru atveju, natūrali trauka įtakojama daugelio nuo žmogaus nepriklausomų faktorių – vidaus ir lauko temperatūros, vėjo (dažniausiai būna per didelė arba per maža). Abu būdai negali užtikrinti geros oro kokybės ir mažų šiluminės energijos nuostolių vienu metu.

Tam, kad namo šilumos nuostoliai būtų kuo mažesni, tuo pačiu užtikrinant optimalią oro kaitą, būtina įdiegti kontroliuojamo (mechaninio) vėdinimo sistemą. Įdiegus tokią sistemą, patalpų oras pastoviai keičiamas reikalingu lauko oro kiekiu, o šilumos nuostoliai papildomai gali būti sumažinti pagrindiniu vėdinimo sistemos įrenginiu – rekuperatoriumi. Kontroliuojamo vėdinimo sistema turi būti parinkta teisingai, o rekuperatorius turi būti:

• nei per didelis, nei per mažas
• didelio efektyvumo
• sunaudojantis kuo mažiau elektros energijos
• paprastai įdiegiamas
• paprastai aptarnaujamas
• paprastai ir pigiai eksploatuojamas