Oro kaita

Reikiamas papildomas šiluminės energijos kiekis dėl oro apykaitos patalpose QV (Wh) yra apskaičiuojamas pagal formulę:

QV = n · V · ρ · c · 24 · DL

čia:
n – oro apykaita kartais per valandą (h-1)
V – patalpos tūris
ρ – patalpos oro tankis, r = 1,2 kg/m3;
c – savitoji oro šiluma, c = 0,279 Wh/(kg×K);
24 – valandų skaičius paroje;
DL – dienolaipsniai (Lietuvoje DL=3700);

Esant oro apykaitai 0,5 h-1 (0,5 karto per valanda, t.y. visas patalpos oro tūris pakeičiamas per 2 valandas) standartiniuose gyvenamuosiuose namuose Lietuvoje, šilumos nuostoliai dėl vėdinimo sudaro apie 40 kWh/m2 per metus. Didinant oro apykaitą šilumos nuostoliai didėja, mažinant-mažėja.

efekt 1 did 1 pav. Šiluminės energijos nuostoliai dėl vėdinimo priklausomai nuo oro apykaitos.
 
Pvz.: 150 m2 gyvenamo ploto namas,kurio patalpų vidutinis aukštis 2,7 m, prie oro apykaitos „0,5“, per metus suvartoja 6000 kWh šiluminės energijos (atitinka apie 700 m3 dujų). Oro apykaitą padidinus iki „0,8“, suvartojamos šiluminės energijos kiekis padidės iki 9600 kWh (atitinka apie 1150 m3 dujų).

200m2 ploto namas,kurio patalpų vidutinis aukštis 2,7 m, prie 0,8-karto oro apykaitos vėdinimui per metus suvartos jau 12800 kWh (atitinka apie 1500 m3 dujų). Tokiam namui oro apykaitą padidinus iki 1,5 karto per valandą, energijos sąnaudos gali padidėti iki 24000kWh (> 2800 m³ dujų) per metus.

Vėdinimo įrenginys su šilumos atgavimu (rekuperatorius) mažina šilumos nuostolius dėl vėdinimo. Kuo didesnis rekuperatoriaus efektyvumas, tuo daugiau sutaupoma brangios šiluminės energijos.

 efekt2did

2 pav. Šiluminės energijos nuostoliai dėl vėdinimo priklausomai nuo oro apykaitos ir rekuperatoriaus efektyvumo.

Pvz.: 150 m2 gyvenamo ploto namui su 90% efektyvumo rekuperatoriumi, prie oro apykaitos „0,5“, šiluminės energijos sąnaudos vėdinimui per metus sudarytų tik  600 kWh arba 70 m3 dujų.

200m2 ploto namui prie tų pačių sąlygų atitinkamai 800 kWh arba 100m3 dujų per metus.

 
MENIU